1982-ieji. NASA mokslininkai, tikėdamiesi užmegzti ryšį su nežemiškos gyvybės formomis, į kosmosą paleidžia specialią kapsulę, kurioje įrašyti svarbiausi žmonijos pasiekimai. Tarp jų – ir kompiuterinių žaidimų pavyzdžiai. Žinutė pasiekia adresatą, tačiau yra neteisingai interpretuojama. Ateiviai pamano, kad kompiuteriniai žaidimai yra sarkastiškas žemiečių grasinimas. Ypač žymusis „Pac-Man“: jį svetimas protas suvokia kaip Žemės simbolį, o jo „valgomas“ dvasias – kaip savo pačių atitikmenį. Tokio įžūlaus žemiečių akibrokšto, žinoma, negalima atleisti. Juos reikia pamokyti tuo pačiu būdu, kokiu jie išdrįso grasinti! Žemę užgriūva karingai nusiteikę ateiviai, užsimaskavę kaip gigantiški kompiuterinių žaidimų herojai.
Aštuoniolikmetis Džamalis Malikas dalyvauja indiškoje „Kas nori tapti milijonieriumi?“ žaidimo versijoje. Nuo didžiojo prizo jį skiria tik vienas klausimas, į kurį jis privalo atsakyti teisingai. Sulaikiusi kvapą žaidimą stebi visa Indija. Tačiau kai kuriems žiūrovams (ir ne tik jiems) kyla klausimas, kaip Džamaliui, kuris pats prisipažino, jog nėra proto bokštas, o be to užaugo Mumbajaus lūšnynuose, kur išsilavinimas yra tokia retenybė kaip lietus Sacharoj, pavyko tiek daug pasiekti. Juk atsakinėdami į klausimus suklupo ne vienas kur kas labiau išsilavinęs ir protingesnis dalyvis. Ar Džamalis sukčiauja? O gal jam tiesiog pasisekė, kad žaidimo vedantieji užduoda klausimus, kurių atsakymus jis žino? Džamalis sukelia nemažai įtarimų ir jis galiausiai atsiduria už grotų. Vaikinas norėdamas įrodyti, jog yra nekaltas, ima pasakoti savo gyvenimo istoriją. Neįtikėtiną ir nepaprastą istoriją, kuri atvedė jį į televizijos žaidimą, o vėliau ir į apklausų kambarį.
Milijonierius ir mechanikas paspruko iš pasmerktųjų ligonių palatos ir leidosi į kelionę. Jie dar turi kai ką nuveikti prieš mirtį...
After moving from Calcutta to New York, members of the Ganguli family maintain a delicate balancing act between honoring the traditions of their native India and blending into American culture. Although parents Ashoke and Ashima are proud of the sacrifices they make to give their children opportunities, their son Gogol strives to forge his own identity without forgetting his heritage.
A smaller scale Eiffel Tower and the Champs-Elysées can be found just outside Shanghai; a copy of St. Peter’s in Rome can be found in Yamoussoukro, in the Ivory Coast: a journey over three continents to see the architecture of imitation, the uncanny world of the fake.
The future Edward VIII enjoys a stately procession and visits the Taj Mahal before meeting senior Indian royalty.
Hindu temples at Benares and Belur and the mythologies associated with them.
This travelogue takes in some of the most important landmarks of Islamic power in India.
Based on the historical legend, this commercially successful film delves into the context of why Mughal emperor Shah Jahan built the Taj Mahal in fond remembrance of his wife, Mumtaz Mahal.
The Taj Mahal and shots of Jalandhar nestle between footage from Canada and Africa.
Luscious colour photography of the Taj Mahal and a Mediterranean cruise to Port Said.
Romantic, atmospheric travelogue capturing some of northern India’s most iconic places – not least the Taj Mahal.
A historical romance set in the Mughal Empire. Selima is a princess-foundling raised by a potter and loved by her brother, Shiraz. She is abducted and sold as a slave to Prince Khurram, later Emperor Shah Jehan, who falls for her, to the chagrin of the wily Dalia. When Selima is caught is Shiraz, the young man is condemned to be trampled to death by an elephant. A pendant reveals Selima's royal status and she saves her brother, marries the prince and becomes Empress Mumtaz Mahal while Dalia is banned for her machinations against Selima. When Selima dies (1629), the emperor builds her a monument to the design of the now old and blind Shiraz, the Taj Mahal.