XIX a. vidurys. Po vyro mirties, Sara, kartu su metų dukra Lili, grįžta iš Taičio į San Franciską. Tačiau laive įsisiautėjusi šiltinė dar labiau pakeičia Saros gyvenimą. Vienintelis būdas išsigelbėti – palikti mirtiną ligą nešantį laivą.

Moteris su dukra ir dar vienu laive buvusiu vienišu berniuku įsodinama į gelbėjimo valtį ir paleidžiama į atvirą vandenyną. Vienintelis likimo pasiųstas šansas – negyvenama sala. Sara, kupina nepalaužiamo ryžto ir išradingumo, sugebėjo išgyventi ir įsikurti. Ji augino ir mokė vaikus, kol pneumonija pakirto ir jos gyvybę.

Vaikai liko vieni su daugybe neatsakytų klausimų apie lyčių skirtumus, vyro ir moters tarpusavio santykius ir meilės jausmą. Po daugelio metų atplaukęs laivas, sudrumsčia jų ramybę ir skausmingai keičia iki šiol turėtą pasaulio įsivaizdavimą.